Raudondvario Dvaras
Lietuva Raudondvario dvare
Kviečiame Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną paminėti Raudondvario dvare!
Valstybės gimtadienį Raudondvaryje švęsime su Prezidentu Valdu Adamkumi, istoriku Alfredu Bumblausku, grupe "Antis", Sankt Peterburgo ragų orkestru bei Keistuolių teatru. Šventinę dieną dvare Jūsų lauks daugybė ir kitų smagių dalykų.
Renginys NEMOKAMAS.
Informacija keliaujantiems į šventę:
Liepos 6 dieną iš Kauno pilies į Raudondvarį važiuos specialus autobusas. Grafiką galima rasti interneto svetainėje krs.lt
Istorinio šokio ir muzikos savaitė Raudondvario dvare
Dvi Habsburgų moterys
Choras ir konsortas „Brevis“ Vadovai Gintautas Venislovas ir Darius Stabinskas
Choro „Brevis“ solistai: Edita Bagdonaitė-Venislovienė, Nora Petročenko, Gintautas Venislovas, Nerijus Masevičius Konsortas: Paweł Iwaszkiewicz – išilginės fleitos, Darius Stabinskas – violos da gamba, Alina Rotaru – klavesinas, Michele Carreca – liutnia
Programa „Dvi Habsburgų moterys“ siekiama atgaivinti Habsburgų dinastijos moterų, Lenkijos karalienių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikštienių, seserų Elžbietos ir Kotrynos Habsburgačių portretus. Programa yra unikali keliais aspektais. Visų pirma ja norima supažindinti su dviem istorinėm asmenybėm, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio žmonomis, šiandien besislepiančiomis Barboros Radvilaitės šešėlyje. Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545) garsėjo kaip kukli, nuolanki, labai jautri asmenybė. 1543 m. ji ištekėjo už Žygimanto Augusto, kuris siekė susigiminiuoti su Austrijos valdovų šeima. Jų prašmatnios vestuvės truko penkiolika dienų, tačiau keletą mėnesių po jų karalius išvyko, palikęs savo jauną žmoną tarp svetimų žmonių. Vėliau trumpi jų susitikimai nedavė didelių vaisių, imta kalbėti apie jų skyrybas. Karalienė sunkiai išgyveno santuokos negandas, kamavosi, vėliau sunkiai susirgo. 1545 m. birželio 15 d. Elžbieta kančiose mirė Vilniaus pilyje, palaidota katedroje. 1553 m. Žygimantas Augustas Vavelyje susituokė su Kotryna Habsburgaite (1533–1572). Kotryna turėjo gerą reputaciją, buvo išsilavinusi, domėjosi teologija, todėl ir santuoka buvo priimta palankiai. Dažnai lankėsi ir gyveno rūmuose, ji paliko labai teigiamus atsiliepimus apie gyvenimą Vilniuje. Tačiau greit po vestuvių tarp Kotrynos ir Augusto prasidėjo nesutarimai, nes jai teko sunkus vaidmuo – užimti numylėtos Barboros Radvilaitės vietą. Žinia, kad Kotryna nepagimdys karaliui palikuonio sulaukė iš aplinkinių nepalankių komentarų ir sukėlė didelį Augusto pyktį. Po kelių metų karalienė smarkiai susirgo, ją kamavo epilepsija, skrandžio ligos. Išsiusta iš karaliaus dvaro ir sunkiai pergyvendama nesėkmingų vedybų sielvartą, ji 1572 metais kelionėje mirė. Projekto sumanytojai analizuodami šių dviejų Habsburgų moterų gyvenimus jau surado nemažai medžiagos, kurią galimą būtų panaudoti tapant muzikinį ir literatūrinį abiejų seserų portretus. Iki šių dienų yra išlikę jų laiškai vokiečių ir lotynų kalbomis. Žinios apie jų buvimo vietą ir laiką leidžia daryti prielaidas kokia muzika jas lydėjo. Į programą yra įtraukta XVI a. vidurio Insbruko (Ludwig Senfl, Heinrich Isaac and Paul Hofhaimer kūryba), Krokuvos (muzika iš Jano iš Liublino ir Šv. Dvasios vienuolyno tabulatūrų; muzika iš Zamoiskių ir Piotro Artiomušo dainynų; Mikalojaus iš Krokuvos ir Diomedes Cato kūryba) ir Vilniaus (Valentino Bakfarko ir Ciprijono Bazyliko kūryba) muzikinis palikimas, kurio didžioji dalis nuskambės po kelių šimtmečių pirmą kartą. Leono Striogos skulptūrų paroda „Geležies žaismas“
Leonas Strioga, monumentaliosios ir kamerinės skulptūros meistras, nepaliauja stebinti savo kūrybingumu ir nenuilstama energija. Jau tapo įprasta, kad menininkas kuria dvasingus „medinukus“, kupinus šilumos ir lietuviškų istorijų iš gilios praeities. Todėl šiek tiek stebina, kad 86-ąjį gimtadienį neseniai atšventęs, bene vyriausias Lietuvos skulptorius imasi grubaus rūdimis padengto metalo. Savita technika atlikti, iš pirmo žvilgsnio šaltoki kūriniai, prabyla pačiomis jautriausiomis temomis ir kalbomis, suteikdami kūriniams įpatingas formas ir prasmę. Menininkas jautriai išgyvena jį supančią aplinką ir įvykius tai atspindėdamas kūriniuose. Geležinės skulptūros kalbasi Leono Striogos sukurta kalba, pasakodamos įdomiausias istorijas ir pranešdamos svarbiausias žinias iš praeities ir dabarties. „Į karužę “, „Karys“, „Rūpestis“, „Angelas“, „Saulės žirgas“, „Angelas su fleita“, „Saulėtekis“, „Klounas“, „Šokėja“ ir daugelis kitų, visą kūrėjo gyvenimą brandintų kūrinių, buvo išpildyti kūrybiniame procese dalyvaujant Leono sūnui Aidui Striogai. Tėvo ir sūnaus kūrėjų komandos dėka idėjos virto kūnu – „Geležies skulptūromis“. Parodos atidarymas įvyks šių metų birželio 16d. 17 val. Raudondvario Dvaro parke. Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno raj. KLASIKOS GARSŲ ALCHEMIJA. BRĖMENO JSO IR RŪTA ŠČIOGOLEVAITĖ |
